Besimtarėt Musliman

 
Posto temė tė re   Pėrgjigju temės    www.malsia.eu Indeksi i forumit :: BESIMI (Feja)
Shiko temėn e mėparshme :: Shiko temėn pasuese  
Autori Mesazh
Djali_i_Ulqinit
*Malsia e Madhe*


Anėtarėsuar: 13 Sep 2006
Mesazhe: 402
Vendodhja: Gjermani

MesazhPostuar: Sat Sep 16, 2006 3:07 pm    Titulli i mesazhit: Besimtarėt Musliman Pėrgjigju me kuotė

Ska shume kohe edhe naj 1 muj deri te muaji i ramazanit

1.A agjeroni ramazanin?
2.A i Falni Taravit?
3.Qysh e ndini veten kur e dini qe po ninoni?
4.Qfar disponimi keni para se me ardh iftari?
5.A e hani syfyrin?
5.A shkoni neper shoqni per ifatr edhe qysh kaloni?













_________________




www.plaveguci.eu & www.shqipnia.eu


Edituar pėr herė tė fundit nga Djali_i_Ulqinit nė Sun Sep 24, 2006 12:41 am, edituar 2 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit MSN Messenger
Bukurosh_Malesor
Anetarė Shume i/e Rrespektuar


Anėtarėsuar: 16 Sep 2006
Mesazhe: 117
Vendodhja: Malesi

MesazhPostuar: Sat Sep 16, 2006 3:08 pm    Titulli i mesazhit: Pėrgjigju me kuotė

Mrekullit e te derguait te fundit Muhammedit [Sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]

--------------------------------------------------------------------------------

Es-selamu alejkum ue rahmetullahi ue barakutuhu

All-llahu i Lartesuar permes te derguarit tone Muhammedit s.a.s zbatoj mrekulli te shkelqyera dhe konkrete qe sherbejne si deshmi se ato jane vetem prej All-llahut per te deguarin e Tij
Disa prej dijetarve qe u moren rreth mrekullive te te derguarit tone Muhammed s.a.s i numeruan ato ne me se nje mije Per to u shkruajten shkrime te ndryshme me te cilat sherbyen dijetare te lemenjve te ndryshem si dijetaret e teuhidit, tefsirit, hadithit, historis etj

MREKULLIA ME E MADHE KUR'ANI

Kur'ni eshte mrekullia me e madhe ne historine qe ju dha pejgamberit s.a.s Ai eshte liber i qarte dhe fisnik ,eshte mrekulli qe i flete shpirtit dhe mendjes mrekulli e perhershme deri ne diten e kjametit mrekulli e cila asnjehere nuk peson ndryshim as nuk u shtua dhe paksua

"Ata qe e mohuan Kur'anin kur u erdhi jane te marre ai eshte nje liber ngadhnjyes (i pashoq ) Atij nuk munde ti mvishet e paverteta nga asnje ane eshte i zebritur prej te urtit e te lavdishmit {Fyssilet 41-42}

All-llahu i Lartesuar me kete liber provokoj arabet qe njiheshin si oratore dhe gjuhetar te shkathet oratoria dhe stili poetik ishte pasuria e arabve me te cilen ata u dalluan nga popujt e tjere . Arabet kundershtuan thirjen Islame dhe Pejgamberin e Islamit andaj dhe Allahu u beri provokime oratoreve dhe gjuhetarve te tille qe nese kane aftesi perpilojne madje nje kaptine apo diqka te ngjshme si ai merepo pa dyshm se atyre u mungoj aftesia e perpilimit madje edhe te nje ajeti te vetem

"E neqofte se jeni ne dyshm ne ate qe Ne ia shpallem gradualishte robit tone atehere sillni ju nje kaptine te ngjashme si ai (Kur'ani) dhe thirni (per ndihme ) deshmitaret tuaj (zotrat) pos All-llahut nese jeni te sinjqerte (ne thenijet tuaja se ai Kur'ani nuk eshte prej Zotit) {El Bekare 23-24}


KUR'ANI MREKULLI E VECANTE

Allahu i Lartesuar deshiroj qe mrekullia e vecante qe do te dallohet nga mrekullet e pejgamberve te tjere Mrekullia e tij pati mundesi te jete mrekulli ndijore t'i mahnite ata qe e shohin

"Sikur te duam Ne do te zbritnim nje argument (mrekulli) nga qielli mbi ata e qe qafat e tyre do ti rrinin perulur atij {Esh shuara 4 }

Po ashtu po te donte All-llahu nga qielli do te zbrite argument te pathyeshem qe asnjehere nuk do te mposhtej e qe ata nuk do te kishin mundesi qe ta kundershtonin e ta polemizonin po as qe do tu mbetej arsye per mos besim

Kur'ani Famelarte ilustrone qarte qendrimin e atyre te cileve do tju sillej argumente i tille me qafe te perulur para madherise mrekullise se All-llahut
"e qafat e tyre do rinin perulur atij {Esh Shura 4}
Perukja e qafave te tyre mbetet cilesi e tyre e perhershme Pa mare parasysh se c'do te thoshin per mrekullite e tjera te All-llahut te zbatuara permes pejgamberve te meparshem Ai permes te derguarit te Tij Muhammedit s.a.s zbatoj mrekulline me mahnitese te pamposhtur e te pathyer mrekulli e tij qe Kur'ani Famelarte programi i jetes ne pergjithsi mrekullia te cillit haset ne c'do ane

mrekulli ne formen e te shprehurit dhe njellojshmeris se radhitjes artistike duke iu permbajtur vecorive dhe karakteristikave te njejta ne nje forme dhe nje shkalle te larte te shprehurit te padalluara mes vetes me vecori qe nuk mungojne asnjehere gje e cila hetohet ne nje veper te jetes njerzore ne te cilen haset ngecja dhe zhvillimi fuqia dhe dobesia Vecorite e te shprehurit Kur'anor hasen ne nje radhitje te vetme i takojne nga rangu nuk mungojne asnjehere dhe gjithmone jane te pranishme gje e cila deshmon burimin e tij burimin e pandryshueshem qe asnjehere nuk ndryshon







Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
Bukurosh_Malesor
Anetarė Shume i/e Rrespektuar


Anėtarėsuar: 16 Sep 2006
Mesazhe: 117
Vendodhja: Malesi

MesazhPostuar: Sat Sep 16, 2006 3:09 pm    Titulli i mesazhit: Roli i rinisė nė bartjen e Islamit Pėrgjigju me kuotė

Pikat kryesore tė temės:
1) Roli i rinis nė bartjen e Islamit
2) Faktorėt qė ndikojnė nė formimin e pėrsonalitet tek i riu.

Tė nderuar vėllezėr tė gjith jemi dėshmitarė tė asaj qė po ndodhė me rinin tonė muslimane nga devijimi dhe largimi prej rrugės sė Allahut. Shkaqet janė tė shumta, pėr arsye se rinia jonė sot nė vend qė tė merr besimin dhe moralin e muslimanėve ata vrapojnė pas ideologjive dhe pas kulturave dhe civilizimeve perendimore tė shfrenuara. Ndoshta kėtė e bėn duke mos e ditur pėrgjegjėsin e vet qė ka para All-llahut. Andaj vendosa qė pėr mes kėtyre fjalėve tė shkurta tė tregoj pėrgjegjėsinė tonė qė kemi para Allahut si rini muslimane dhe njėherit t’ua bėjė me dije pėr planet e armiqve tė Allahut.

E ardhmja e njė populli dihet nėse shiqohet nė rinin e tij. Nuk ka dyshim se rinia muslimane kanjė pėrgjegjėsi tė madhe nė bartjen e emanetit qė e kemi marrė nga Allahu, nė ngritjen e kėsaj feje tė pastėr, nė ngritjen e kėsaj drite, e cila me gjith mundimin e disave qė ta fikin, ajo do tė qėndrojė gjithėherė e ndritshme. Thotė Allahu [subhanehu ve te’ala]:

يُرِيدُونَ أَن يُطْفِؤُواْ نُورَ اللّهِ بِأَفْوَاهِهِمْ وَيَأْبَى اللّهُ إِلاَّ أَن يُتِمَّ نُورَهُ وَلَوْ كَرِهَ الْكَافِرُونَ [ التوبة الآية 32]

“Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.” [Et-Tevbe, 32]

Kur pėrmendim rinin islame normal qė kemi pėr qėllim dhe te rejat muslimane. Roli i tyre pa dyshim ėshtė i madh. Edhe ato duhet tė mendojnė nė ngritjen e kėsaj feje. Tė mendojn nė edukimin e fėmijėve, qė tė del prej duarve tė tyre njė fėmijė qė ka dobi prej tij Islami. Ėshtė thėnė pas ēdo njeriu tė madh qėndron njė grua e fort. Transmetohet se nėna e Ahmed ibėn Hambelit kur ishte i vogėl Ahmed ibėn Hambeli u zgjonte nėna e tij herėt nė mėngjes dhe e pregadite djalin e saj. E dėrgonte nė xhami pėr tė fal sabahun me xhemat dhe tė prezenton nė derset qė i kishte me hoxhallarėt e tij. Kėshtu kjo vepronte ēdo ditė dhe e priste deri pas lindjes sė diellit.

Kur pėrmendim emrin “roli i rinisė” ndoshta dikush mund tė thotė pse tė veēojmė me emrin rini e pse mos tė themi psh: "roli i burrave nė islam". I kemi veēuar me kėtė emėr pėr dy shkaqe:

E para:

Sepse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ishte shumė i kujdesshėm nė fromimin e rinis dhe pregatitjen e tyre pėr bartjen e pėrgjegjėsisė dhe kryerjen e emanetit nė komunikimin e shpalljes hyjnore.

Pėr formimin e tė riut dhe qėndrimin e tij nė fenė e Allahut thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:

‏قال رسول الله ‏ ‏صلى الله عليه وسلم ‏ ‏إن الله عز وجل ليعجب من الشاب ليست له ‏ ‏صبوة ‏

"Allahu ēuditet me njė tė ri me qėndrimin e tij nė fen e Allahut i cili nuk lodhet asnjėherė."

Nė formimin e tė riut nė ēėshtjen e adhurimit thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:"

‏عن النبي ‏ ‏صلى الله عليه وسلم ‏ ‏قال ‏ ‏سبعة يظلهم الله في ظله يوم لا ظل إلا ظله الإمام العادل وشاب نشأ في عبادة ربه ورجل قلبه معلق في المساجد ورجلان تحابا في الله اجتمعا عليه وتفرقا عليه ورجل ‏ ‏طلبته ‏ ‏امرأة ذات منصب وجمال فقال إني أخاف الله ورجل تصدق أخفى حتى لا تعلم شماله ما تنفق يمينه ورجل ذكر الله خاليا ‏ ‏ففاضت ‏ ‏عيناه

“Shtatė lloje njerzish All-llahu do t’i futė nė Ditėn e Gjykimit nėn hijen e Tij atė ditė kur nuk do tė ketė hije tjetėr pėrveē hijes sė Tij" dhe njėrin prej kėtyre llojeve do tė jetė i riu, i cili ėshtė rritė nė ibadet ndaj Allahut.”

Nė lidhje me formimin e tė riut nga ana shpirtėrore, fizike dhe mendore thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:

"Pėrfitoi pesė gjėra para pesė tė tjerave: Jetėn para vdekjes, shėndetin para sėmundjes, kohėn e lirė para se tė jesh i angazhuar, rininė para pleqėris dhe pasurinė para se tė bėhesh i varfėr."

Ndėrsa nė lidhje me pėrgjegjėsin qė ka rinia para Allahut thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:

‏لا تزول قدما عبد يوم القيامة حتى يسأل عن أربع عن عمره فيما أفناه وعن جسده فيما أبلاه وعن ماله من أين اكتسبه وفيما وضعه وعن علمه ماذا عمل فيه

“Nuk do tė kaloj biri i Ademit asnjė hap nė Ditėn e Gjykimit pėrveē se ka me u pyet pėr katėr gjėra: Pėr jetėn e tij se ku e ka harxhuar, pėr trupin e tij se ku e ka harxhuar, pėr pasurin prej ku e ka fituar dhe ku e ka harxhue dhe pėr dijen e tij se ēka ka punue me tė."

Nė mbrojtjen e rinisė nga shfrenimi thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:

‏ ‏يا معشر الشباب ‏ ‏من استطاع منكم ‏‏ الباءة ‏ ‏فليتزوج فإنه ‏ ‏أغض ‏ ‏للبصر ‏ ‏وأحصن ‏ ‏للفرج ومن لم يستطع فعليه بالصوم فإنه له ‏ ‏وجاء

"O ju tė rinj, kush ka mundėsi qė tė martohet le tė martohet sepse martesa ruan syrin dhe nderin. E kush nuk ka mundesi le tė agjerojė sepse agjėrimi ėshtė mburojė."

Pra, nėse njė i ri formohet nė tė gjitha kėto qė i cekėm mė lartė sigurisht ai do tė jetė i pregatitur pėr bartjen e Islamit dhe ngritjen e tij.

Shkaku i dytė:

Rinia me tė vėrtetė ka qenė dhe do tė jetė gjithmonė shtylla kryesore e kėtij umeti. Ibrahimi kur i theu idhujt qė populli i tij i adhuronin, ishte nė moshėn rinore. Pėr kėtė All-llahu pėrmendi fjalėt e idhujtarve kur dėshironin ta gjenin kryersin e kėsaj vepre thanė

قَالُوا سَمِعْنَا فَتًى يَذْكُرُهُمْ يُقَالُ لَهُ إِبْرَاهِيمُ

“(pastaj) thanė: “Kemi dėgjuar pėr njė djalosh qė i pėrqeshte ato, tė cilit i thonin Ibrahim.” [El-Enbija, 60]

Ndėrsa tregimi i As-habu El-Kehf ėshte i njohur tek ju. Ata tė cilėt ikėn nga mbreti zullumqar qė tė mbronin besimin e tyre, ishin djelmosha. All-llahu i pėrmendi nė Kuran:

إِنَّهُمْ فِتْيَةٌ آمَنُوا بِرَبِّهِمْ وَزِدْنَاهُمْ هُدًى

“Ata ishin disa djelmosha, kishin besuar Zotin e tyre, e Ne atyre edhe mė ua shtuam bindjen.” [El-Kehf, 13]

Kurse nė kohėn e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ata tė cilėt kishin filluar misionin e Islamit dhe qė ishin pėrqėndruar nė shtpi tė Erkamit ishin tė ri, tė pjekur nė rinin e tyre. Islami u ngrit dhe lulėzoi nga ky grup i tė rinjve, tė cilėt u edukuan nė medresen e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Ja, ky ėshtė Pjgamberi i Allahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], i cili kishte vetėm 40 vite kur atij i erdhi shpallja. Ebu Bekri r.a. ishte mė i vogėl se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr tre vite. Omeri r.a. kur e pranoi Islamin ishte nė moshėn 27 vjeē. Othmani r.a. kėshtu ishte mė i vogėl se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], Aliu r.a. ishte mė i vogėl se tė gjithė. Kėshtu ishte Abdullah ibėn Mesudi, Abdurr-Rrahman ibėn Avfi, Bilal ibėn Revah, Musab ibėn Umejri, tė gjithė ishin nė moshėn rinore. Kėta ishin tė rinjėt, tė cilėt e bartėn kėtė emanet. Islami mė ndimėn e kėtyre djelmoshave i mposhti dy superfuqit mė tė mėdha tė asaj kohe; Bizantin dhe Persin.

Gjithashtu hyrja e Sirisė, Egjiptit, Irakut, Tarablusit, Afrikės veriore nė Islam u bė me derdhjėn e gjakut tė kėtyre djelmoshave. E tėrė kjo u bė nė kohėn e udhėheqjes sė katėr halifve tė drejtė. Ndėrsa nė kohėn e sundimit Benu Umeje hyri nė Islam Indija, Turkistani dhe kėshtu Harun Erreshid, njėri prej udhėeqėsve tė kėsaj dinastie duke parė zgjerimin e shetit Islam iu drejtua reve me kėto fjalė: "Shkoni ka tė doni se shiun prap do ta lėshoni nė tokėn tonė."

Gjithashtu Ukbe ibėn Nafi i futi kėmbėt e kalit nė bregdet tė Oqeanit Atlantik dhe iu drejtua me kėto fjalė:

"O All-llah, sikur mos tė ishte ky detė do tė ēliroja tėrė botėn nė ngritjėn e fjalės tėnde. O Zot, dėshmo pėr kėtė!"

Tė gjitha kėto ēlirime dhe fitore tė mėdha u bėnė me besimin e thellė dhe trimėrin e rrallė tė rinis muslimane. Thirrja e tyre ishte Allahu Ekber, rruga e tyre ishte lufta pėr Allahun, ndėrsa vdekja ishte dėshira e tyre mė e madhe. Pra, nėse ju i pėrgjasoni kėtyre burrave dije vėlla i dashur se sė shpejti do tė vij fitorja e Allahut.

FAKOTORĖT QĖ NDIKOJNĖ NĖ FORMIMIN E PĖRSONALITETIT TEK I RIU

1. Ta di i riu qėllimin pėr tė cilin e ka krjuar All-llahu [subhanehu ve te’ala].

2. Ti parasheh rreziqet qė i kanosen vendeve islame.

3. Tė jetė gjithmmonė optimist pėr fitorėn e Islamit dhe njėhėrit tė largohet nga pesimizmi.

3. Qė ti merr shembull gjithmonė njerėzit e mirė.

4. Ta thėlloj besimtari thellė nė zemrėn e tij besimin nė kadan dhe kaderin (nė caktimin e Allahut).

E para: Ta di i riu qėllimin pėr tė cilin e ka krjuar Al-lllahu [subhanehu ve te’ala]

Allahu e krijoi njeriun me njė qėllim tė caktuar. Thotė Allahu [subhanehu ve te’ala]:

وَمَا خَلَقْتُ الْجِنَّ وَالْإِنسَ إِلَّا لِيَعْبُدُونِ

“Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė.”

Thotė Allahu nė njė hadith kudsiij:

"O robėt e Mij, nuk ju kam krijuar qė tė krenohem me shumicėn e juaj, e as tė qetėsohem nga ju nga vrazhdėsia, e as tė kėrkoj ndihmė prej juve pėr ndonjė ēėshtje, por ju kam krijuar qė tė me pėrmendni shumė, tė mė adhuroni gjatė dhe tė mė pėrmendni mėngjes dhe mbrėmje.”

Ibadeti ka shumė kuptime prej tyre janė:

Sinqeriteti nė fjalė dhe vepra .Thotė Allahu [subhanehu ve te’ala]:

وَمَا أُمِرُوا إِلَّا لِيَعْبُدُوا اللَّهَ مُخْلِصِينَ لَهُ الدِّينَ حُنَفَاء وَيُقِيمُوا الصَّلَاةَوَيُؤْتُوا الزَّكَاةَ وَذَلِكَ دِينُ الْقَيِّمَة ِ

“E duke qenė se ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, tė japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė.” [El-Bejineh, 5]

Nxerrja e njerėzve prej errėsirės nė dritė, urdhėrimi nė punė tė mira dhe ndalimi nga tė keqijat. Thotė Allahu [subhanehu ve te’ala]:

كُنتُمْ خَيْرَ أُمَّةٍ أُخْرِجَتْ لِلنَّاسِ تَأْمُرُونَ بِالْمَعْرُوفِ وَتَنْهَوْنَ عَنِ الْمُنكَرِ وَتُؤْمِنُونَ بِاللّهِ وَلَوْ آمَنَ أَهْلُ الْكِتَابِ لَكَانَ خَيْراً لَّهُم مِّنْهُمُ الْمُؤْمِنُونَ وَأَكْثَرُهُمُ الْفَاسِقُونَ ) آل عمران الآية 110(

“Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni nė All-llahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė e mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit.” [Ali Imran, 110]

Kėshtu ju pėrgjigj Rebij ibėn Amir kur e pyeti komandanti romak Rrustemi se pse dolėt prej shtėpive tuaja dhe erdhėt qė tė na luftoni nė shtėpit tona? Iu pėrgjigj: "Na ka dėrguar Allahu qė ti nxjerrim njerėzit prej adhurimit tė njerėzve nė adhurimin e Allahut prej ngushtimit tė dunjas nė gjerėsin e saj dhe prej zullumit tė feve nė drejtėsin e islamit."

E dyta: Ti parasheh rreziqet qė i kanosen Islamit dhe muslimanėve.

Dije o ti i ri se lėvizjet e pabesimtarėve duke u nisur nga masonėt, lėvizje e Jehudive e deri te lėvizjet mė tė vogla krishtere, tė gjitha kanė njė qėllim qė ta shkatėrrojnė rinin tonė muslimane. Ata pėrpiqėn dhe shpikin metoda tė lloj-llojshme pėr ta shkatėrruar moralin e tė rinjėve dhe tė rejave tona. Qėllimi final i tyre ėshtė qė tė depėrtojnė nė prishjen e femrės muslimane. Thotė njėri prej okupusve: Njė got raki dhe njė kėngtare ndikojn nė shkatėrrimin e ummetit tė Muhamedit mė shumė se njėmij topa. Fundosni nė dashurin e kėsaj bote dhe nė dashurin e epsheve!

Ndėrsa njėri prej krishterėve nė konferecėn e mbajtur para mė shumė se 60 viteve tha: "Me tė vėrtetė ju o krishter, keni arritur tė formoni njė gjeneratė nė shtėpijat e muslimanve qė nuk kanė lidhje me Zotin e tyre dhe as qė dėshirojnė tė din pėr tė. I nxorrėt prej Islamit por nuk e futėt nė krishterizėm. Kėshtu arritėt ta formoni njė gjeneratė te ta qė nuk ka lidhje me islamin."

Gjithashtu me mendimet filozofike ia prishėn tė riut besimin e tij, me hapjen e kanalave televizive dhe nxerrjen e revistave pornografike si dhe me formimin e shkollave laike e prishėn moralin e tė riut musliman.

Ata pėrpiqern me kėto metoda nat e ditė por Allahu I asgjėson planet e tyre.Thotė Allahu nė kuran:

يُرِيدُونَ أَن يُطْفِؤُواْ نُورَ اللّهِ بِأَفْوَاهِهِمْ وَيَأْبَى اللّهُ إِلاَّ أَن يُتِمَّ نُورَهُ وَلَوْ كَرِهَ الْكَافِرُونَ) التوبة الآية 32(

“Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.” [Et-Tevbe, 32]

Pradnaj duhet qė rinia jonė tė pregaditet se si t’i luftoj ata (pabesimtarėt) nė mėnyrėn politike, ekonomike, lufarake etj.

E treta: Tė jetė optimist nė fitorėn e Islamit dhe tė largohet nga pesimizmi

Kur sheh muslimani sot gjendjen e muslimanėve dhe vuajtjet e tyre ndoshta e kaplon atė njė lloj pesimizmi, por muslimani duhet tė jetė i bindur thellė se me gjithė luftėn qė bėhet sot kundėr Islamit dhe muslimanėve, me tėrė trysnitė qė po iu bėhen muslimanėve fitorja pėrseri do tė jetė pėr Islamin dhe muslimanėt. Ky ėshtė premtim i Allahut, ndėrsa Allahu nuk e shkel premtimin e vet. Thotė Allahu [subhanehu ve te’ala] nė kuran:

وَكَانَ حَقّاً عَلَيْنَا نَصْرُ الْمُؤْمِنِينَ) الروم الآية 47(

“Obligimi yni ishte tė ndihmojmė besimtarėt.” [Err-Rrumė, 47]

Gjithashtu thotė nė njė ajet tjetėr nė surėn kasas:

وَنُرِيدُ أَن نَّمُنَّ عَلَى الَّذِينَ اسْتُضْعِفُوا فِي الْأَرْضِ وَنَجْعَلَهُمْ أَئِمَّةً وَنَجْعَلَهُمُ الْوَارِثِينَ) القصص الآية 5(

“E Ne duam t’i lartėsojmė ata qė u shtypėn nė tokė, t’i bėjmė udhėheqės dhe t’i bėjmė trashėgues.” [El-Kasas, 5]

Ndėrsa sa i pėrket pesimizmit All-llahu na ndalon pėr njė gjė tė tillė duke na tėrheq vėrejtjen se ai ėshtė shenjė e pasbesimtarėve, ku dhe thotė:

وَمَن يَقْنَطُ مِن رَّحْمَةِ رَبِّهِ إِلاَّ الضَّآلُّونَ) الحجر الآية 56(

“Askush nuk e humb shpresėn nė mėshirėn e Zotit tė vet, pėrveē atyre qė janė tė humbur” [El-Haxher, 56]

A thua kush mendonte se fitorja e Islamit do ta kaploi tėrė botėn kur Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ishte i dobėt me shokėt e tij nė Meke, nuk kishin mundėsi ta ruanin as vetėn e tyre, nė kėto momente Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i pėrgzonte muslimanėt me ngadhnjimin dhe mposhtjen e Romakėve dhe tė Persianve dy super fuqive mė tė mdha tė asaj kohe. Kėtė e bėn vetėm besimi i thellė nė Allahun dhe shpresa nė ndihmėn e Tij.

E katėrta: Qė ti merr shembull njerėzit e merituar nė historin islame

Njė i ri musliman duhet tė merr shembull nė jetėn e tij Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], nė trimirn e tij, pjekurin e tij, moralin e tij. Gjithashtu t’i merr shembull shokėt e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], tė cilėt kishin nderin qė shoqėruan krijesėn mė tė bukur nė fytyrėn e tokės dhe u edukuan nė frymėn e tij. Pastaj tė merr shembull tė parėt tanė, tė cilėt ndjekėn rrugėn e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe tė shokėve tė tij. Tė merr shembullin e Bilalit, i cili sakrifikoi pėr Islamin dhe u torturua shumė nga ana e mushrikėve tė Mekės. Tė merr shėmbull familjen e Jasirit, tė cilėt edhe jetėn e tyre e dhanė pėr Islam. Tė merr shėmbull dijetarin islam ibėn Tejmije, i cili kur e futėn nė burgun e Damaskit tha: "Ēka dėshirojnė armiqėt e mij me mua?! Nėse mė burgosin kjo ėshtė vetmi pėr mua dhe e adhuroj Allahun mė mirė nė vetmi. Nėse mė largojnė nga vendi ky do tė jetė njė turizėm pėr mua qė t’i shiqoj mrekullitė e Allahut. E nėse mė mbysin do tė vdes shehid."

Rinia jonė a nuk e di se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] kur e urdhėroi komandant tė ushtrisė muslimane Usame ibėn Zejdin i kishte vetėm 18 vjet.

A nuk e dini qė Buhariu, i cili ėshtė njėri prėj dijetarėve tė mėdhenj tė hadithit, kur e shkroi librin e tij "Et-tarihul-lkebir", libėr i cili pėrmban 13 vėllime ishte nė moshėn 18 vjeēare.

A nuk e dini se Muhamed el-Fatihu kur e ēliroi Stambollin nga romakėt ende nuk i kishte mbushur 23 vite.

Ali ibėn Ebu Talib, i cili e mbyti Shejbe ibėn Rebia, njėrin prej kokave tė kufrit nė luftėn e Bedrit, i kishte pėrafėrsisht 24 ose 25 vite.

A nuk e dini rini e nderuar se Muadh ibėn Xhebeli vdiq i ri nė moshėn 28 vjeē apo 33, mirėpo thoshte Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr tė: "Njeriu mė i ditur pėr hallallin dhe haramin nė kėtė ummet ėshtė Muadh ibėn Xhebel". Thoshte Umer ibėn Hatabi pėr Muadhin:

لو لا معاذ بن جبل لهلك عمر

"Sikur mos tė ishte Muadhi do tė shkatrrohei Umeri"

A nuk e dini rini e nderuar se Musab ibėn Umejri qė ishte ambasadori i parė i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], tė cilin e dėrgoi Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nė Medine qė t’ua mėsojė fenė banorėve tė Medinės, prej tė cilit e pranuan Islamin shumė njerėz qė i njeh historia, ishte nė moshėn rinore. Pėrmes dorės sė tij e pranoi Islamin Esed ibėn Hudajri, pėr tė cilin zbritėn Melaike pėr ta dėgjuar leximin e tij tė Kur’anit. Prej Musabit e pranoi Islamin gjithashtu Sad ibėn Muadh, i cili kur vdiq u dridh arshi i All-llahut. Musab ibėn Unejr, ky djalosh i ri mori pjesė nė luftėn e Bedrit qė ta arrijė krenain e luftėtarėve tė Bedrit. Ndėrsa nė luftėn e Uhudit ishte bartės i flamurit tė muslimanėve. Kur muslimanėt filluan ta humbin betejėn Musab ibėn Umejri ishte stabil qėndronte ball pėr ball me armikun. Iu afrua njėri prej kalorsėve tė mushrikėve dhe i ra nė dorėn e djatht derisa ia preu dorėn. Ndėrsa Musabi thoshte:

وَمَا مُحَمَّدٌ إِلاَّ رَسُولٌ قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلِهِ الرُّسُلُ أَفَإِن مَّاتَ أَوْ قُتِلَ انقَلَبْتُمْ عَلَى عَلَىَ َأعْقَابِكُمْ وَمَن يَنقَلِبْ عَلَىَ عَقِبَيْهِ فَلَن يَضُرَّ اللّهَ شَيْئاً وَسَيَجْزِي اللّهُ الشَّاكِرِين) آل عمران الآية 144(

“Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)? E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu Ne do t’i shpėrblejė mirėnjohėsit.” [Ali Imran, 144]

Pastaj e mori flamurin me dorėn e majtė, pastaj kalorėsi mushrik i ra nė dorėn e majtė derisa ia preu dorėn. Pastaj e mori flamurin me gjysmėn e duarve tė tij dhe e shtėrngoi nė gjoksin e tij duke e lexuar fjalėn e Allahut:

وَمَا مُحَمَّدٌ إِلاَّ رَسُولٌ قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلِهِ الرُّسُلُ أَفَإِن مَّاتَ أَوْ قُتِلَ انقَلَبْتُمْ عَلَى عَلَىَ َأعْقَابِكُمْ وَمَن يَنقَلِبْ عَلَىَ عَقِبَيْهِ فَلَن يَضُرَّ اللّهَ شَيْئاً وَسَيَجْزِي اللّهُ الشَّاكِرِين) آل عمران الآية 144(

“Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)? E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu Ne do t’i shpėrblejė mirėnjohėsit.” [Ali Imran, 144]

Dhe kėshtu ra shehid nė kėtė luft. Ky ėshtė Musab ibėn Umejr, i cili nė injorancėn e tij ishte djaloshi mė i pasur nė Mekke ndėrsa kur pranoi Islamin dhe kur ra shehid nuk kishin me ēka t’ia mbulojnė xhenazėn e tij, sa qė kur i mbulohej koka i zbuloheshin kėmbėt ndėrsa kur i mbuloheshin kėmbėt i zbulohej koka. Gjithėatė pasuri qė e kishte e la vetėm pėr All-llahun [subhanehu ve te’ala] dhe Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].

Kėta janė ata burra, tė cilėt meritojnė qė tė mirren shėmbull nė jetėn tonė. Ti lėmė mė ato tregime dhe pėrralla, tė cilat na i mėsojn nėpėr shkollat tona. Sepse pėrmes mėsimit te kėtyre njerėzve qė i mėsojmė sot nėpėr shkollat tona dėshirojnė tė na largojnė nga historia e artė e kėtyre burrave, pėr trimrin e tė cilėve dėshmuan edhe pabesimtarėt.

E pesta: Ta thellojė i riu nė zemrėn e tij besimin nė caktimin e All-llahut

Tė besojė thellė se ēdo gjė qė ndodhė, e mirė apo e keqe, ndodhė me caktimin e All-llahut.

Edhe tėrė njerėzit nėse ngriten pėr tė bėrė ndonjė dobi nuk kanė mundėsi me tė bėrė pėrveē atė qė All-llahu ta ka caktuar. Po sikur tėrė njerėzit tė mundohen me tė bėrė ndonjė dėm nuk kanė mundėsi pėrveē atė qė All-llahu e ka caktue.

Dėgjo tregimin e njerės nga gratė e shokėve tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Kur doli burri i saj pėr luftė nė rrugėn e Allahut, erdhi njė njeri dhe i tha: Oj nėnė e gjorė, kush do tė kujdeset pėr familjen tėnde nėse burri tė vdes nė luftė? Ia ktheu kjo grua duke i bėrtitur: "Mjerė pėr ty o ti. Unė e kam njoftė burrin tim si njė njeri qė e sjell ushqimin e nuk e kam njoftė si furnizues e nėse vdes ai qė e sjell ushqimin Furnizuesi (All-llahu) nuk vdes asnjėherė.”

Ndėrsa njė grua, e cila quhej Hansa nė luftėn Kadisijes, pasi qė i vdiqėn nė kėtė luftė katėr bijtė e saj, tha:

"Falėnderoj Allahun qė mė nderoi me sheidllėkun e tyre dhe shpresoj nė Allahun qė tė mė bashkojė me ta nė Xhennet nė botėn tjetėr".

Pra, muslimani duhet ta dij se sprova ėshtė prej ligjėve tė Allahut dhe me tė i sprovon besimtarėt e fortė. Thotė Allahu [subhanehu ve te’ala] nė Kur’an:

أَمْ حَسِبْتُمْ أَن تَدْخُلُواْ الْجَنَّةَ وَلَمَّا يَأْتِكُم مَّثَلُ الَّذِينَ خَلَوْاْ مِن قَبْلِكُم مَّسَّتْهُمُ الْبَأْسَاء وَالضَّرَّاء وَزُلْزِلُواْ حَتَّى يَقُولَ الرَّسُولُ وَالَّذِينَ آمَنُواْ مَعَهُ مَتَى نَصْرُ اللّهِ أَلا إِنَّ نَصْرَ اللّهِ قَرِيبٌ) البقرة الآية 214(

“Po ju a menduat se do tė hyni nė Xhennet, pa u sprovuar edhe ju si u sprovuan ata qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: “Kur do tė jetė ndihma e All-llahut?” Ja, (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė afėr!” [El-Bekare, 214]

E lusim All-llahun [subhanehu ve te’ala] qė tė na forcojė ne dinin e Tij dhe tė na bėjė prej atyre qė e bartin fjalėn e Allahut dhe ua spjegojnė ashtu sikur qė e ka spjeguar i Dėrguari i Tij [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].

Kėrkoj nga All-llahu qė rininė tonė t’i kthejė nė dinin e Tij, t’i udhėzojė vėllezrit dhe motrat tona dhe tė na shpėrblej tė gjthve me Xhennet.

Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
Bukurosh_Malesor
Anetarė Shume i/e Rrespektuar


Anėtarėsuar: 16 Sep 2006
Mesazhe: 117
Vendodhja: Malesi

MesazhPostuar: Sat Sep 16, 2006 3:10 pm    Titulli i mesazhit: Kurani ne gjuhen Shqipe " Pėrgjigju me kuotė

[b]1. El-Fatiha


1:1. Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1:2. Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve!
1:3. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1:4. Sunduesit tė Ditės sė Gjykimit (pėrgjegjėsisė-shpėrblimit)!
1:5. Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te Ty kėrkojmė ndihmė!
1:6. Udhėzona (pėrforcona) nė rrugėn e drejtė!
1:7. Nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatove me tė mira, jo nė tė atyre qė kundėr veti tėrhoqėn hidhėrimin, e as nė tė atyre qė e humbėn veten!

Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
Bukurosh_Malesor
Anetarė Shume i/e Rrespektuar


Anėtarėsuar: 16 Sep 2006
Mesazhe: 117
Vendodhja: Malesi

MesazhPostuar: Sat Sep 16, 2006 3:11 pm    Titulli i mesazhit: El-Bekare Pėrgjigju me kuotė

[b]2:1. Elif, Lam, Mim.
2:2. Ky ėshtė libri qė nuk ka dyshim nė te (sepse ėshtė prej All-llahut) ėshtė udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm.
2:3. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn, e kryejnė faljen (namazin) dhe prej asaj qė Ne u kemi dhėnė, ata japin (zeqat, sadaka etj.).
2:4. Dhe ata, tė cilėt besojnė nė atė qė t’u shpall ty, dhe nė atė qė ėshtė shpallur para teje, dhe qė janė tė bindur plotėsisht pėr (jetėn e ardhshme nė) botėn tjetėr (Ahiretin).
2:5. Tė tillėt janė tė udhėzuar nga Zoti i tyre dhe vetėm ata janė tė shpėtuarit.
2:6. E ata qė mohuan (Kur’anin dhe Muhammedin), pėr ta ėshtė njėsoj ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė.
2:7. All-llahu ua mbylli atyre zemrat, veshėt e tyre dhe nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e ata kanė njė dėnim tė madh.
2:8. Ka disa njerėz qė thonė: “Ne i kemi besuar All-llahut dhe jetės tjetėr (Ahiretit), po nė realitet ata nuk janė besimtarė.
2:9. Ata pėrpiqen ta mashtrojnė All-llahun dhe ata qė besuan, po nė tė vėrtetė ata nuk mashtrojnė tjetėr, pos vetvetes, por ata nuk e hetojnė.
2:10. Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė, e pėr shkak se ata pėrgėnjeshtruan, pėsojnė dėnim tė dhembshėm.
2:11. E kur atyre u thuhet: “Mos e prishni rendin nė tokė”! Ata thonė: “Ne jemi vetėm pėrmirėsues (paqtues)!”
2:12. Veni re, ata nė tė vėrtetė janė shkatėrruesit, por nuk e kuptojnė.
2:13. Dhe kur atyre u thuhet: besoni, sikurse besuan njerėzit, ata thonė: “A tė besojmė ashtu sikurse besuan mendjelehtit?” Nė tė vėrtetė ata, dhe mu ata janė mendjelehtit, por nuk e dinė.
2:14. E kur i takojnė ata qė besuan thonė: “Ne kemi besuar!” Por kur veēohen me djajt (parinė) e vet u thonė: “Ne jemi me ju, ne vetėm jemi tallur (me besimtarėt)”.
2:15. All-llahu i ndėshkon talljet e tyre, duke i lėnė tė bredhin edhe mė shumė nė mosbesimin e tyre.
2:16. Tė tillėt janė qė e ndėrruan tė vėrtetėn (besimin) me tė pavėrtetėn (mosbesimin), pra tregtia e tyre nuk pati fitim dhe ata nuk qenė tė vetėdijshėm (nė punėn e tyre).
2:17. Shembulli i tyre (nė hipokrizi) ėshtė si shembulli i atij qė ndezė njė zjarr dhe, posa ta ndriēojė ai vendin pėr rreth tij, All-llahu ua shuan dritėn e tyre dhe i lė nė errėsira qė nuk shohin.
2:18. (Mbesin nė errėsirė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, andaj ata nuk kthehen (nga ajo rrugė e tyre e keqe).
2:19. Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata i vejnė gishtat nė veshėt e tyre. Po All-llahu ėshtė rrethues i mosbesimtarėve (atij nuk mund t’i shpėtojė askush).
2:20. Vetėtima gati ua merr tė pamurit dhe, sa herė qė ajo u bėn dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin aty. E sikur tė donte All-llahu, do t’ua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo gjė.
2:21. O njerėz, adhurojeni Zotin tuaj, i cili ju krijoi juve edhe ata qė ishin para jush ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).
2:22. Ai, i cili pėr ju bėri tokėn shtrat (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė).
2:23. E nė qoftė se jeni nė dyshim nė atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė silleni ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur’ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat) pos All-llahut, nėse jeni tė sinqertė (nė thėniet tuaja se Kur’ani nuk ėshtė prej Zotit).
2:24. E mos e paēit bėrė (deri mė tash), e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmen), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgatitur pėr mosbesimtarėt.
2:25. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Sa herė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: “Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė”. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė.
2:26. All-llahu nuk ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkojė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Pėr sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ai (shembull) ėshtė i vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: “C’deshi All-llahu me kėtė si shembull?” Ai me te humb shumė, e po me te udhėzon nė rrugėn e drejtė shumė, po me pėrjashtim tė atyre qė janė jashtė rrugės, Ai me te nuk humb tjetėr.
2:27. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasi qė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur, e edhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.
2:28. Si e mohoni All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej tek Ai do tė ktheheni?
2:29. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr ju krijoi gjithēka qė ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i pėrsosi ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė.
2:30. (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u tha engjėjve: “Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės!” Ata thanė: “A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė!” Ai tha: “Unė di atė qė ju nuk e dini!”
2:31. E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve), pastaj ato ua prezentoi engjėjve dhe u tha: “Mė tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejtė (ēka mendoni)?”
2:32. (Engjėjt) Thanė: “Ti je i pa tė meta, ne nuk kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na e mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i Gjithėdijshmi, i Urti!”
2:33. (Zoti) Tha: “O Adem, njoftojė ata (engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)!” E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre, (Zoti) tha: “A nuk ju kam thėnė juve se Unė mė sė miri e di fshehtėsinė e qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani fshehtė”.
2:34. E kur u thamė engjėjve: pėruluni (bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit (djallit). Ai refuzoi dhe u mbajt nė tė madh dhe u bė pabesimtar.
2:35. E Ne i thamė: “O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė doni, por mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zullumqarė (tė vetvetes suaj).
2:36. Po djalli i bėri qė ata tė dy tė mashtrohen nė atė (pemė ose xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirė) qė ishin nė te, e Ne u thamė: “Zbritni (dilni), jeni armik i njėri-tjetrit, e ju deri nė njė kohė nė tokė keni vendbanim dhe dėfrim”.
2:37. E Ademi prej Zotit tė vet pranoi disa fjalė (lutje), prandaj Ai ia fali (gabimin), Ai ėshtė Mėshirues dhe pranues i pendimit.
2:38. Ne u thamė: “Dilni prej atyhit qė tė gjithė, e juve gjithqysh do t’u arrijė udhėzim prej Meje, e kush e pranon udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen”.
2:39. E ata qė i mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė jenė aty pėrgjithmonė.
2:40. O bijtė e israilit, kujtoni (jini mirėnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin qė ma keni dhėnė Mua. Unė e zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm Mua.
2:41. Dhe besojeni atė qė e shpalla (Kur’anin), e qė vėrteton atė qė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe mos i ndėrroni ajetet e Mia (Kur’anin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė ma keni dronė.
2:42. E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin.
2:43. Faleni namazin dhe jepni zeqatin, dhe faluni me ata qė falen (bini nė rukuė me ata qė bien).
2:44. A po i urdhėroni (thirrni) njerėzit pėr punė tė mira, e veten tuaj po e harroni? Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin). A nuk po mendoni?
2:45. Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin).
2:46. Tė cilėt janė tė bindur se do ta takojnė Zotin e vet dhe se ata do t’i kthehen Atij.
2:47. O bijtė e israilit, pėrkujtojeni dhuntinė Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar ndaj njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe).
2:48. Dhe ruajuni njė ditė kur askush askujt nuk do tė mund t’i kryejė asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin) ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen ata (fajtorėt).
2:49. Pėrkujtoni edhe kur ju shpėtuam prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua therė bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė pėrjetuat njė sprovim tė madh nga Zoti juaj.
2:50. Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj).
2:51. E kur i premtuam Musait (t’ia japim Tevratin) dyzet net, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat viēin, ju ishit dėmtues (tė vetes suaj).
2:52. Mandej edhe pas asaj ua falėm (gabimin), ashtu qė tė falėnderoni.
2:53. Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė drejtė.
2:54. Dhe kur Musai popullit tė vet i tha: “O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbyteni vetveten. Kjo pėr ju ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė Mėshirues, ndaj pranon shumė pendimin.
2:55. Dhe kur i thatė: “O Musa, ne nuk tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit.
2:56. Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas vdekjes suaj juve ju ngjallėm.
2:57. Dhe Ne bėmė qė retė t’u bėjnė e hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl) dhe me shkurtėza. (Ju thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (Ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve ata nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata e dėmtuan vetveten.
2:58. E kur ju thamė: “Hyni nė kėtė fshat (vendbanim), dhe hani nė tė lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e fshatit) pėrulur dhe thuani: “Hittatun” - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e bamirėsve ua shtojmė shpėrblimin.
2:59. E ata qė ishin mizorė atė qė u ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata kundėrshtuan, lėshuam nga qielli njė dėnim kundėr atyre qė ishin mizorė.
2:60. Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: “Bjeri gurit me shkopin tėnd”, atėherė nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni ērregullues nė tokė.
2:61. Madje kur ju thatė: “O Musa, ne nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve, prej hudrave, prej thjerrze (groshė) dhe prej qepėve tė saj!” (Musai) Tha: “A kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė mė e thjeshtė?” Zdirgjuni pra nė qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja, e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata mohonin argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe pėr shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijtė nė tė keqe.
2:62. Vėrtet, ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterėt, sabejėt (kishin lėshuar fenė e adhuronin engjėjt), kush besoi prej tyre (sinqerisht) All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen (pasi qė besuan All-llahun, librat, tė dėrguarit nė mesin e tė cilėve edhe Muhammedin).
2:63. (Pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn) Turin (u thamė): veproni sipas atij (Tevratit) qė ua dhamė me seriozitet, e mėsoni atė qė ėshtė nė te, ashtu qė tė ruheni.
2:64. E pas asaj (besės) ju mė vonė ia kthyet shpinėn, e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat).
2:65. Ju tanimė e keni tė njohur ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhrin) nė tė shtunėn, e Ne u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur!
2:66. Atė (shndėrrim tė tyre) e bėmė masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr pastajshmit, por edhe si kėshillė pėr tė devotshmit.
2:67. (Pėrkujtoni) Edhe kur Musai popullit tė vet i tha: “All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė: “A bėn tallje me ne”? Ai tha: “All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos bėhem nga injorantėt”!
2:68. Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo”? Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė urdhėroheni”!
2:69. Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj”! Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit”.
2:70. Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė ngjashme) e ne do tė gjejmė ta vėrtetėn nė dashtė All-llahu”!
2:71. Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)”! Ata thanė: “E tash na e sqarove saktė dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn”.
2:72. (Pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj qė e mbanit fshehtė.
2:73. E ne u thamė: “Mėshoni atij (tė vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur”!) Ja, kėshtu All-llahu i ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė kuptoni.
2:74. Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.
2:75. A shpresoni se do t’u besojnė ata juve (jehuditė), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē’bėnin) i ndryshuan ato.
2:76. E kur i takonin ata qė kishin besuar (muslimanėt) thonin: “Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: “A po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė Tevrat rreth Muhammedit), qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar”.
2:77. A thua nuk e dinė ata (jehuditė) se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė?
2:78. E ka disa prej tyre qė janė analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė tė sigurt.
2:79. Eshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė prej All-llahut”! E pėr tė arritur me tė njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė.
2:80. Ata edhe thanė: “Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara”! Thuaj: “A mos keni marrė prej All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini?
2:81. Po, (do tė ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė.
2:82. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė banues tė xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.
2:83. (Pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimave, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; Faleni namazin dhe jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit.
2:84. Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni veten tuaj nga vendi juaj, e ju e pranuat, ndaj dėshmonie.
2:85. Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar kundėr tyre si ėshtė mėkat e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju jepni kompensim pėr (t’i liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar pėr ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni. C’mund tė jetė ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e kėsaj bote, e nė Ditėn e Gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.
2:86. Tė tillė janė ata qė e vlerėsuan jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do t’u lehtėsohet dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata.
2:87. Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemes i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (Xhibrilin) Shpirtin e Shenjtė. E sa herė qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt?
2:88. E (jehuditė e kohės sė Muhammedit) thonė: “Zemrat tona janė nė kėllėf”! Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send besojnė).
2:89. E kur u erdhi atyre prej All-llahut libri (Kur’ani) qė ėshtė vėrtetues i atij, qė e kishin pranė, e qė para se t’u vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė (Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i All-llahut qoftė kundėr mosbesimtarėve!
2:90. E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij t’i shpallė atij qė dėshiron nga robtė e vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė dėnim qė i poshtėrson.
2:91. Dhe kur atyre u thuhet: “Besoni atė qė e shpalli All-llahu”, ata thonė: “Ne besojmė atė qė na u shpall neve”, kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij qė e kanė ata dhe ėshtė i vėrtetė. Thuaj: “Nėse jeni besimtarė, pse pra i mbytnit mė parė pejgamberėt e All-llahut”?
2:92. Juve u pat ardhur Musai me argumente, por pas tij ju adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė.
2:93. (Pėrkujtoni) Kur morėm premtimin tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: “Dėgjuam (me veshė) e kundėrshtuam”. E pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė zemrat e tyre. Thuaj: “Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar keq”.
2:94. Thuaj: “Nėse bota tjetėr (xhenneti) tek All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, e jo edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse jeni tė sinqertė, kėrkojeni vdekjen (e shkoni mė shpejtė).
2:95. E pėr shkak tė veprave tė tyre (mėkateve), ata kurrė nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr zullumqarėt.
2:96. Eshtė e sigurt se njerėzit mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njė mijė vjet, por edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtojė atė prej dėnimit. All-llahu sheh ēka veprojnė ata.
2:97. Thuaj: “Kush ėshtė armik i Xhibrilit (ėshtė armik i All-llahut), e ai me urdhrin e All-llahut e zbriti Kur’anin nė zemrėn tėnde, qė ėshtė vėrtetues i asaj qė ishte mė parė dhe udhėrrėfyes e pėrgėzues pėr besimtarėt”.
2:98. Kush ėshtė armik i All-llahut, i engjėjve tė Tij, i tė dėrguarve tė Tij, i Xhibrilit dhe i Mikailit (ai ėshtė mosbesimtar), All-llahu pa dyshim ėshtė armik i mosbesimtarėve.
2:99. Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed) argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė respektit.
2:100. (Nuk besojnė argumentet tona se) Sa herė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson.
2:101. E kur u erdhi atyre ndonjė i dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė cilėve iu kishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk dinin (asgjė).
2:102. (E hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė e thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Po Sulejmani nuk ishte i pafé, djajt ishin tė pafé, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (ndoqėn) Edhe ēka u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t’i thonin: “Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fé!” E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t’i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē’ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.
2:103. E sikur tė kishin besuar ata dhe sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut do tė ishte shumė mė i dobishėm.
2:104. O ju qė keni besuar, mos thuani: “Raina” - po thuani: “Undhurna” dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė dhembshėm.
2:105. As ata, ithtarėt e librit qė nuk besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.
2:106. Ne nuk abrogojmė (pezullojmė) asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send?
2:107. A nuk e ke ditur se vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar.
2:108. A doni ta pyetni Tė dėrguarin tuaj sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesim, ai tanimė e ka humbur rrugėn e drejtė.
2:109. Shumė ithtarė tė librit (jehudi, krishterė) edhe pasi u ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t’iu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
2:110. Kryeni faljen (namazin) dhe jepeni zeqatin, e ēfarėdo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni tek All-llahu. S’ka dyshim se All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin.
2:111. Ata edhe thanė: “Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishter! Ato janė fantazi tė tyre”! Thuaju: “Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė”?
2:112. Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po ai qė i ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten.
2:113. Jehuditė thanė se tė krishterėt nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fé tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt thanė se jehuditė nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.
2:114. E kush mund tė jetė mė mizor se ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet) dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė nė to, vetėm duke qenė respektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh.
2:115. Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe nga perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i dijshėm.
2:116. Ata (ithtarėt e librit) thanė: “All-llahu ka fėmijė”!? I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.
2:117. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: “Bėhu!”, nė atė moment bėhet.
2:118. E ata qė nuk dinė (kurejshitėt politeistė) thanė: “Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė argument”! Po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė i sqaruam argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet.
2:119. Ne tė dėrguam ty me tė vėrtetėn (Kur’anin), pėrgėzues dhe qortues, e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e xhehennemit.
2:120. As jehuditė, e as krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri sa ta pasosh fenė e tyre. Thuaju: “Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasi qė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė tė ndihmojė e as tė mbrojė nga All-llahu”.
2:121. Atyre, tė cilėve ua dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė drejt ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kur’anin). E ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė Dunja e nė Ahiret).
2:122. O bijtė e israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit e tjerė (tė asaj kohe).
2:123. Dhe ruajuni njė ditė kur askush nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt kompensim, nuk do t’i bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė ndihmohen (mėkatarėt).
2:124. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai i tha: “Unė po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit”! Ai tha: “(bėn o Zot) Edhe nga pasardhėsit e mi”! (Zoti) Tha: “Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė mizorėt”!
2:125. Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė vendkthimi dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė): Vendin ku qėndroi Ibrahimi pranojeni pėr vendfaljeje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrojeni shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen aty.
2:126. Dhe kur Ibrahimi tha: “Zoti im, bėje kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn tjetėr, furnizoi me lloje tė frutave”! Ai (All-llahu) tha: “(E furnizoj) Edhe atij qė nuk besoi do t’ia mundėsoj shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė shkurtėr, e pastaj do ta shtyejė nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrfundim i shėmtuar ėshtė ai”.
2:127. Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili, duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes - luteshin): “Zoti ynė, pranoje prej nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di”!
2:128. Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na i mėso rregullat e ibadetit (adhurimit) tanė dhe falna neve, vėrtet Ti je qė falė shumė, je mėshirues”!
2:129. Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu i tyre tė dėrguar qė t’u lexojė atyre ajetet Tua, t’u mėsojė atyre librin dhe urtėsinė, e t’i pastrojė (prej ndytėsisė sė idhujtarisė) ata. S’ka dyshim se Ti je ngadhėnjyesi, i dijshmi.
2:130. E kush largohet prej fesė sė Ibrahimit pėrveē atij qė e poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė botė, kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve.
2:131. Kur Zoti i vet atij i tha: “Dorėzohu”! Ai tha: “Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė”!
2:132. E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi. (u thanė) “O bijtė e mi, All-llahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė”!
2:133. A ishit ju (ithtarė tė librit) dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: “Cka do tė adhuroni pas meje”? Ata thanė: “Do ta adhurojmė Zotin tėnd dhe Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, njė tė vetmin Zot dhe ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar”!
2:134. Ai ishte njė popull qė kaloi, atij i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata.
2:135. Ata (ithtarėt e librit) thanė: “Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė”! Thuaj: “Jo, (asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga idhujtarėt”.
2:136. Ju (besimtarė) thuani: “Ne i besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin tė ndarė nė dymbėdhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe ne vetėm atij i jemi bindur.
2:137. Nė qoftė se ata besuan ashtu siē besuat ju, ata vėrtet kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.
2:138. (Kjo fe jona ėshtė) Ngjyrosje e All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu. Ne vetėm atė e adhurojmė.
2:139. Thuaj: “A doni tė grindeni me ne pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra (shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja. Por ne jemi (besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij”.
2:140. A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili, Is’haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: “A e dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e All-llahut pranė vetes dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me veprimet tuaja”.
2:141. Ai ishte njė popull qė shkoi, tė cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan.
2:142. Disa mendjelehtė nga njerėzit do tė thonė: “Cka i ktheu ata (muslimanėt) prej kibles (drejtimit) nė tė cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: “Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e vė nė rrugėn e drejtė atė qė do”.
2:143. Dhe ashtu (siē ju udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė pupull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve, dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E Kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė t’ua humbė besimin tuaj. S’ka dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve.
2:144. Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhurruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t’i fshihet ajo qė veprojnė ata.
2:145. Po edhe sikur t’u sillshe ti ēdo lloj argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.
2:146. Atyre qė ua kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup pre tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.
2:147. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.
2:148. Secili (popull) ka njė anė tė cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu ka pėr t’ju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.
2:149. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka qė veproni ju.
2:150. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtu qė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk pranojnė kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj jush.
2:151. (Sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t’u lexojė ajetet Tona, t’ju pastrojė, e t’ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t’ju mėsojė atė qė nuk e dinit.
2:152. Pra ju mė kujtoni Mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juve (me shprėblim). Mė falėnderoni e mos Mė mohoni.
2:153. O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtet All-llahu ėshtė me durimtarėt.
2:154. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: “Janė tė vdekur”, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre).
2:155. Ne do t’ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, po ti jepju myzhde durimtarėve.
2:156. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndshme thonė: “Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi”!
2:157. Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė.
2:158. “Safa” dhe “Merve” janė nga shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben pėr haxh) ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te t’i vizitojė ato dyja (tė ece nė ato dy vende). E kush bėn ndonjė tė mirė nga vullneti (jo obliguese), s’ka dyshim se All-llahu ėshtė shpėrblyes i gjithėdijshėm.
2:159. Ata, tė cilėt fshehin argumentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.
2:160. Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.
2:161. Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve.
2:162. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė zjarr), as nuk u lehtėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.
2:163. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė Njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshirėplotė, gjithnjė mėshiron.
2:164. Eshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.
2:165. E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur tė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.
2:166. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin prej atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre.
2:167. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: “Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė Dunja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh”! Kėshtu All-llahu do t’ju paraqesė veprat qė janė dėshpėrim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit.
2:168. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai ėshtė armik i hapėt i juaji.
2:169. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.
2:170. E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): “Pranoni atė qė All-llahu e shpalli”! Ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė”! Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos kenė kuptuar dhe tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t’i pasonin)?
2:171. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.
2:172. O ju qė besuat, hani nga tė mirat qė ua kemi dhėnė dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.
2:173. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngrihet zėri me tė) jo nė emėr tė All-llahut. E kush shtrėngohet (tė hajė nga kėto) duke mos pasur pėr qėllim shijen dhe duke mos e tepruar, pėr tė nuk ėshtė mėkat. Vėrtet All-llahu falė, ėshtė mėshirues.
2:174. Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr tė fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t’u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajėson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.
2:175. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj zjarrit?
2:176. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.
2:177. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) t’i ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, pejgamberėve dhe pasurinė qė e do ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė varfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit.
2:178. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin, femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllai i vet, atėherė ajo le tė pėrcillėt (e atij qė fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le t’i bėhet me tė mirė. Kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj. E kush tejkalon pas kėtij (pajtimi), ai ka njė dėnim tė idhėt.
2:179. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri-tjetrit).
2:180. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejt. Pėr ata qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.
2:181. Kush bėn ndryshimin e tij pasi qė ta ketė dėgjuar (ditur) atė, mėkati pėr te u takon atyre qė ndryshojnė. All-llahu dėgjon dhe di.
2:182. E kush frikėsohet prej testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtet All-llahu shumė falė dhe shumė mėshiron.
2:183. O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.
2:184. (Jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri, ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aq mė mirė pėr te. Mirėpo, po qe se e dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.
2:185. (Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur’ani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aq ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim pėr ju. (Tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, ta madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falėnderoni.
2:186. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.
2:187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi te gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pini derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i’tikafė) nė xhami, mos t’u afroheni atyre (pėr marrėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen.
2:188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjykatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).
2:189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: “Ato janė pėrcaktime tė kohės pėr njerėz dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqijat). Nė shtėpitė hyni kah dyert e tyre dhe kini frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.
2:190. Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).
2:191. Dhe luftoni ata kudo qė t’i zini, dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Provokimi (fitneja) ėshtė mė i rėndė se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Qabes) deri qė ata t’ju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.
2:192. E nėse heqin dorė (nga provokimi), All-llahu ėshtė Ai qė fal dhe qė mėshiron.
2:193. Luftoni ata (idhujtarėt) derisa tė zhduket propagandimi i idhujtarėve dhe derisa tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lėreni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė.
2:194. Muaji i shenjtė (i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.
2:195. Dhe jepni pėr nė rrugė tė All-llahut e mos e hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit.
2:196. E kryeni haxhin dhe umren pėr hir tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka t’ju vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė kurbani vendin e caktuar. Po kush ėshtė prej jush i sėmurė ose ka mundim koke (e rruhet para kohe) kompensimi ėshtė: agjėrim, sadaka ose kurban. E kur jeni tė sigurt, ai qė bėnė umren para haxhit (duhet therrė) njė kurban qė i vjen mė lehtė, mirėpo nėse nuk ka, le tė agjėrojė tri ditė gjatė haxhit e shtatė ditė kur tė ktheheni, kėto janė dhjetė ditė tė plota. Ky ėshtė rregull pėr ata qė nuk e kanė familjen pranė xhamisė sė shenjtė. Pra kini dro All-llahun dhe dijeni se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.
2:197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. Cka punoni nga e mira, All-llahu di pėr to. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes kini dronė Time.
2:198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit, pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife), pėrmendeni Atė ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.
2:199. Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues.
2:200. E kur t’i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: “Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė”! Pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.
2:201. E, ka prej tyre asish qė thotė: “Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr”!
2:202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.
2:203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpiktė. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dijeni se ju te Ai tuboheni.
2:204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (meqė nė botėn tjetėr gjykon Ai qė i di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.
2:205. E posa tė kthehet ai nė tokė, vepron tė bėjė shkatėrrim nė tė, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).
2:206. Dhe kur i thuhet atij: “Ki frikė All-llahun”!, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (xhehennemi).
2:207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijon vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.
2:208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (pėrqafojeni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik juaji i hapėt.
2:209. E nėse devijoni pasi qė u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, i vetėdijshėm.
2:210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t’ju vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t’ju vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr xhennet e kush pėr xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve.
2:211. Pyeti bijtė e Israilit, se sa argumente tė qarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan). E kush e ndėrron tė mirėn e All-llahut pasi qė t’i ketė ardhur ajo, s’ka dyshim se ndėshkimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.
2:212. Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė besuan. Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt) nė ditėn e kijametit. All-llahu i jep (shpėrblim) pa masė atij qė e do.
2:213. Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan ndėrmjet veti. Nė atė (libėr) kundėrshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi ata qė besuan tek e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.
2:214. Po ju menduat se do tė hyni nė xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, saqė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: “Kur do tė jetė ndihma e All-llahut”?! Ja (u erdhi ndihma) vėrtet ndihma e All-llahut ėshtė afėr”!
2:215. Tė pyesin se ē’do tė japin. Thuaj: “Atė qė jepni prej pasurisė jepni pėr prindėrit, jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr kurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s’ka dyshim se All-llahu e di.
2:216. Juve u ėshtė bėrė obligim lufta, ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu e di (fundin e ēdo sendi) e ju nuk dini.
2:217. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e shenjtė, thuaj: “Lufta nė tė ėshtė e madhe (mėkat i madh), por pengimi nga rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja) dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha tek All-llahu. E provokimi (kundėr muslimanėve) ėshtė edhe mė i madh se mbytja. Ata do t’ju luftojnė juve vazhdimisht pėr t’ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė te do tė qėndrojnė pėrjetshėm.
2:218. Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.
2:219. Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin. Thuaj: “Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē’do tė japin. Thuaj: “Tepricėn”! Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).
2:220. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: “Po t’i ndihmoni nė punėt e tyre ėshtė mė mirė, e nėse i pėrzieni (pasurinė e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. All-llahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmirin. E sikur tė dėshironte All-llahu do t’ju rėndojė. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i urti.
2:221. Mos u martoni me idhujtare deri qė ato tė besojnė (Zotin). Njė robėreshė besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me idhujtarė deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.
2:222. Tė pyesin ty pėr tė menstruacionin (hajdin). Thuaj: “Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marrėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme.
2:223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr veten tuaj, dhe kini frikė All-llahun, e ta dini se fundi juaj ėshtė tek Ai, e besimtarėve jepu myzhde.
2:224. E mos e bėni All-llahun peng tė betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu i dėgjon tė gjitha dhe i di.
2:225. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.
2:226. Ata qė betohen se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s’ka dyshim, All-llahu bėn falje dhe mėshiron.
2:227. E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e tyre).
2:228. E ato gra qė janė shkurorėzuar janė tė obliguara tė presin tre menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe ditės sė fundit, atyre nuk u lejohet ta fshehin atė qė All-llahu e krijoi nė mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse duan pajtim, t’i rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i gjithėfuqishėm, i urtė.
2:229. Lėshimi (pas tė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t’u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t’i ruani dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim, pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt.
2:230. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata dy, po qe se mendojnė se do t’i zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė ia sqaron njė populli qė kupton.
2:231. E kur t’i keni lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet ose i lėni si duhet (tė kryejnė afatin), e mos i mbani sa pėr t’i dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut ndaj jush edhe atė qė ua shpalli Kur’anin dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė All-llahun e dijeni se All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm pėr ēdo send.
2:232. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.
2:233. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t’u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizimin dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregull. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsi. Asnjė nėnė nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e tij. Po ashtu ėshtė i obliguar edhe trashėgimtari (i fėmijės). E nėse pas njė konsultimi dhe pėlqimi (prindėrit) shfaqin dėshirėn pėr ndėrprerjen (mė herėt) e gjinit, nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr ta. Nėse ju (baballarėt) pėr fėmijėn tuaj dėshironi gjidhėnėse tjetėr me kusht qė pagesėn t’ia bėni nė mėnyrė tė duhur, nuk ėshtė ndonjė mėkat. Kini frikė nga All-llahu dhe dijeni se All-llahu sheh ēka punoni.
2:234. E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme me veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka veproni.
2:235. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do t’ua pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kurrsesi mos u premtoni atyre fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos t’u thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dijeni se All-llahu falė shumė, ėshtė i butė.
2:236. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t’u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.
2:237. E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorė), atėherė duhet t’u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ato ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtet, All-llahu sheh atė qė veproni.
2:238. Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze).
2:239. E nėse keni frikė (nga armiku), atėherė faluni duke ecur ose duke kalėruar, por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtojeni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit.
2:240. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre, furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.
2:241. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.
2:242. Kėshtu, qė t’i kuptoni, All-llahu ua shpjegon argumentet e veta.
2:243. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: “Vdisni”! (ata vdiqėn). Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės.
2:244. Luftoni pėr hir tė All-llahut, e tė dini se All-llahu dėgjon, di.
2:245. Kush ėshtė ai qė i huazon All-llahut njė hua tė mirė, e Ai t’ia shtojė atij shumėfish atė? All-llahu shtrėngon (varfėron) dhe ēliron (begaton) dhe kthimi juaj ėshtė vetėm tek Ai.
2:246. A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguari tė tyre (Shem’unit): “Cakto pėr ne njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut”! Ai (pejgamberi) tha: “A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni”! Ata thanė: “E ē’kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijtė tanė”? E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve.
2:247. Pejgamberi i tyre u tha: “All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin”. Ata thanė: “Si mund tė jetė ai sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk ėshtė i pasur”? Ai tha: “All-llahu e zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me dituri tė gjerė e me fuqi trupore”! All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do, All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
2:248. Pejgamberi i tyre u tha: “Shenjė e sundimit tė tij ėshtė qė t’ju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt dhe qė nė tė gjeni qetėsim (shpirtėror) nga Zoti juaj, e edhe diēka qė ka mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. S’ka dyshim se ky, po qe se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju”.
2:249. E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: “All-llahu do t’ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk e shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht”! Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (Taluti) atė sė bashku me te edhe ata qė ishin besimtarė thanė: “Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij”! Po ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun thanė: “Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha”! All-llahu ėshtė me durimtarėt.
2:250. E kur i dualėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: “Zoti ynė! Na dhuro durim! Na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!
2:251. Me ndihmėn e All-llahut i thyen ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin, pejgamberllėkun dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj njerėzimit.
2:252. Kėto janė argumente tė All-llahut, po t’i lexojmė ty me saktėsi, e s’ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve.
2:253. Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė All-llahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė, Isait, birit tė Merjemes i dhamė argumente dhe e pėrforcuam me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin). E sikur tė donte All-llahu, nuk do tė mbyteshin ndėrmjet vete ata (populli) qė ishin pas tyre, pasi qė atyre u patėn zbritur argumentet, por ata megjithatė u pėrēanė. E pati prej tyre qė besuan dhe pati tė tillė qė nuk besuan,e sikur tė dėshironte All-llahu ata nuk do tė mbyteshin, por All-llahu punon ēka dėshiron.
2:254. O ju qė keni besuar, para se tė vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsim, jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė.
2:255. All-llahu ėshtė njė, nuk ka zot tjetėr pėrveē Atij. Ai ėshtė mbikqyrės i pėrhershėm dhe i pėrjetshėm. Atė nuk e kap as kotja as gjumė, gjithēka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij, e di tė tashmen qė ėshtė pranė tyre dhe tė ardhmen, nga ajo qė Ai di, tjerėt dinė vetėm aq sa Ai ka dėshiruar, Kursija e Tij (dija-sundimi) pėrfshijnė qiejt dhe tokėn. Kujdesi i Tij ndaj tė dyjave, nuk i vjen rėndė, Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi.
2:256. Nė fe nuk ka dhunė. Eshtė sqaruar e vėrteta nga e kota. E kush nuk i beson tė pavėrtetat e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm.
2:257. All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata janė banorė tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
2:258. A nuk ke arritur tė dijsh pėr atė qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi) polemizoi me Ibrahimin rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: “Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe vdekje”! Ai tha: “Edhe unė jap jetė dhe vdekje”! Ibrahimi tha: “Zoti im e sjell diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi”? Atėherė ai qė nuk besoi mbeti i hutuar. All-llahu nuk e shpie nė rrugė tė drejtė popullin mizor.
2:259. Ose (nuk je i njohur) me shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė kulmet e tij, e tha: “Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij”? E All-llahu e bėri tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e ringjalli dhe i tha: “Sa qėndrove (i vdekur)”? Ai tha: “Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės”! Ai (All-llahu) Tha: “Jo, por ke ndenjur (i vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty argument pėr njerėzit (bėmė kėtė sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e pastaj i veshim me mish. E kur iu bė e qartė atij tha: “U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send”!
2:260. Pėrkujto kur Ibrahimi tha: “Zoti im, mė mundėso tė shoh se si i ngjallė tė vdekurit”? Ai (Zoti) tha: “A nuk je i besueshėm”? Ai (Ibrahimi) tha: “Po, por desha qė zemra ime tė ngopet (bindje)”! Ai (Zoti) tha: “Merri katėr shpendė pranė vete (theri e copėtoi), e pastaj nė ēdo kodėr vėndoje nga njė pjesė tė tyre, mandej thirri ato, do tė vijnė ty shpejtė, e dije se All-llahu ėshtė i gjithėfuqishmi, i urti”.
2:261. Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si i njė kokrre qė i mbinė shtatė kallinj, nė secilin kalli njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė bujar i madh, i di qėllimet.
2:262. Ata qė pėr hir tė All-llahut e japin pasurinė e tyre, e pastaj atė qė e dhanė nuk e pėrcjellin me tė pėrmendur e me mburrje, ata e kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre, pėr ata nuk ka frikė, ata as qė do tė brengosen.
2:263. Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim (qė i bėhet lypėsit) ėshtė mė e dobishme se njė lėmoshė qė pėrcillet me tė keqe. All-llahu nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i butė.
2:264. O ju qė besuat, mos i prishni lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim siē bėn ai qė e jep pasurinė e vet sa par sy e faqe tė njerėzve, e nuk e beson All-llahun dhe as botėn tjetėr. Shembulli i tij ėshtė si njė gur i madh e i lėmuar qė mbi tė ka pak dhe, e kur e godet atė njė shi i madh e lė tė zhveshur (lakuriq). Ata (formalistėt) nuk arrijnė asgjė nga ajo qė punuan. All-llahu nuk e udhėzon popullin jobesimtar.
2:265. E shembulli i atyre qė pasurinė e vet e japin nga bindja e tyre e duke kėrkuar kėnaqėsinė e All-llahut, i pėrngjan njė kopshti nė njė rrafshnaltė qė i bie shi i madh, e ai jep fruta tė dyfishtė. Po edhe nėse nuk i bie shi i madh, i bie njė rigė (qė i mjafton). All-llahu sheh atė qė veproni.
2:266. A dėshiron ndonjėri prej jush qė ka njė kopsht me hurma e rrush, nė tė cilin rrjedhin lumenj,qė nė tė ka nga tė gjitha frutet, e atė (pronarin e kopshtit) ta ketė kapur pleqėria dhe ai tė ketė pasardhės tė mitur, e atė (kopshtin) ta godasė ndonjė stuhi me zjarr e ta djegė. Kėshtu All-llahu ua sqaron argumentet pėr tė menduar ju.
2:267. O ju qė besuat, jepni nga mė e mira e asaj qė e fituat dhe nga ajo qė u dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta jepni atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta pranonit pėr vete vetėm symbyllas. E, dijeni se All-llahu s’ka nevojė pėr ju, ėshtė i madhėruar.
2:268. Djalli ju frikėson nga varfėria dhe ju urdhėron pėr tė kėqija, e All-llahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati; All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
2:269. Ai ia dhuron urtėsinė atij qė do, e kujt i ėshtė dhėnė urtėsia, atij pra i ėshtė dhuruar mirėsi e madhe, pėrveē tė menēurve kėtė nuk e kupton kush.
2:270. All-llahu di pėr atė qė e keni dhėnė nga pasuria ose keni zbatuar ndonjė premtim (nedhėr), e pėr ata mėkatarėt nuk ka ndonjė ndihmėtarė.
2:271. Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo ėshtė mirė, por nėse ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e mirė pėr ju dhe Ai ua largon (me punė tė mira) tė kėqijat. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr veprat tuaja.
2:272. Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė dr

[img:cb
Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
Nuni
Anetarė Shume i/e Rrespektuar


Anėtarėsuar: 22 Sep 2006
Mesazhe: 20
Vendodhja: usa

MesazhPostuar: Fri Sep 22, 2006 11:29 pm    Titulli i mesazhit: Re: Besimtarėt Musliman Pėrgjigju me kuotė

:::-___EselamuAlejkum wr wb.___-:::

__Ju urojme Muajin e Shenjte te Ramazanit,Tegjithve besimtarve Musliman.Agjerim te lehte ,All-llahu xh sh Kabulle.___




_________________
::::Lexo ,Meso,Zbulo,Studio.
Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat
Atedheu
Moderator/e


Anėtarėsuar: 14 Sep 2006
Mesazhe: 174
Vendodhja: Rrugeve te Anglis

MesazhPostuar: Mon Sep 25, 2006 12:06 pm    Titulli i mesazhit: Pėrgjigju me kuotė

Po ashtu ju uroj muajin Ramazan te gjithe besimtareve musliman,agjerim te lehte zoti kabulle.
Le te mbreteroje paqja dhe gezimi ne jeten tuej dhe te familjeve te tuaja...
_________________
Mos e genje veten
Ma thuaj t'verteten...
Mbrapsht nė krye
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
Shfaq mesazhe nga:   
Posto temė tė re   Pėrgjigju temės    www.malsia.eu Indeksi i forumit :: BESIMI (Feja) Ora ėshtė sipas CET (Europe)
Faqja 1 e 1

 
Kėrce tek:  
Ju nuk mund tė krijoni tema tė reja nė kėtė forum
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Ju nuk mund tė modifikoni postimet tuaja nė kėtė forum
Ju nuk mund tė fshini postimet tuaja nė kėtė forum
Ju nuk mund tė votoni nė votimet e kėtij forumi